Šlifavimas – tai šiurkštus ir nelygus gėrimo butelio gaminio stiklas arba likusi stiklo dalis jį formuojant nušlifuoti, kad gaminys būtų lygaus paviršiaus arba reikiamos formos ir dydžio. Paprastai šlifavimui naudokite didelio šlifavimo efektyvumo stambius abrazyvus, tada žingsnis po žingsnio naudokite smulkius abrazyvus, kol stiklo paviršius taps smulkesnis, tada poliruokite poliravimo medžiagomis, kad stiklo paviršius būtų lygus, skaidrus ir blizgus.
Abrazyvo kietumas turi būti didesnis nei stiklo. Optinis stiklas ir kasdieniai gaminiai paprastai turi didelę apdirbimo ribą, o kaip abrazyvai naudojamas korundas arba natūralūs švitriniai elementai; plokščias stiklas turi nedidelę apdirbimo ribą, bet didelį plotą ir didelį naudojimo kiekį, paprastai naudojant pigų kvarcinį smėlį. Dažniausiai naudojamos stiklinių butelių poliravimo medžiagos yra raudoni milteliai (geležies oksidas), cerio oksidas, chromo oksidas, cirkonio oksidas ir kt. Priešgaisriniam poliravimui naudojamas degiklis su mažiau spinduliuojančia šiluma, kad gaminio paviršius išsilydytų be deformacijų ir būtų išlygintas. dėl paviršiaus įtempimo, kad ant gaminio paviršiaus nebūtų įtrūkimų, raukšlių ir raibuliavimo.
Cheminis poliravimas yra naudojant vandenilio fluorido rūgštį, kad būtų sunaikintas originalus silicio oksido audinys ant stiklo paviršiaus, kad būtų sukurtas naujas silicio oksido audinio sluoksnis, kad stiklas būtų aukštos kokybės ir pralaidus šviesai. Cheminė erozija gali būti naudojama tik poliravimui, arba cheminė erozija gali būti derinama su mechaniniu šlifavimu. Pastarasis dar vadinamas cheminiu šlifavimu, kuris dažniausiai naudojamas plokščiam stiklui.